Bendrakūryba su Subtiliuoju Pasauliu. 2 dalis. Kaip vyksta šis procesas?

Kaip vyksta bendrakūrybos procesas ir kokios jos sąlygos?

Turbūt ne vienam sąmonėjimo keleiviui kažkuriuo gyvenimo momentu iškyla klausimas, kaip būti Dievo įrankiu, bet ir išreikšti savo valią? Tai ar man veikti, ar laukti, ar dar kažką kita daryti? Kaip bendrakūryba su Dievu vyksta praktiškai, kaip susivokti ir laviruoti šiame kelyje? Taigi ir pratęskime anksčiau pradėtą temą ir žemiau dalinuosi savo ilgo rašto darbo "Bendrakūryba su Subtiliuoju pasauliu" antra dalimi:

Žvelgiant iš Aukščiausio egzistencijos taško – mes esame ir kuriantysis, ir stebėtojas, ir pati kūryba. Tai be galo sudėtingas (žmogaus protui), daugialypiškas, multidimensinis ir daugiamatis veikimas Vienyje, fiksuojant save keliuose vaidmenyse vienu metu.

Žvelgiant iš žemiškesnės pozicijos, bendrakūrybos procesas yra subtili stebėjimo ir veikimo rolių kaita. Realybę kuriame kartu su SP 50 prie 50 procentų. Kol nesame pilname sąmoningume ir savo minčių galios įvaldyme, gal ir dar didesniu procentaliu skirtumu SP pusėje. Tai reiškia, kad tiek materialioje, tiek subtiliojoje erdvėje su aukštesniosiomis sąmonėmis ir energijomis dalijamės veikimu, tarsi pindami vieną bendrą kasą.

Kiek ir kaip veikia abi pusės, priklauso nuo jų galimybių sferos, laiko ir erdvės tikslinio momentumo, žmogaus laisvos valios bei Kūrėjo ir Absoliuto plano. Tai protu iki galo neišdėstomas ir konkrečiomis taisyklėmis nepamatuojamas procesas, o kiekvienoje akimirkoje meistriškai išjaučiamas vedimas ir pajautimas – kada reikia stebėti, kada veikti, o kada veikti savo stebėjimu (įgalinti).

Veikimo ir stebėjimo balansą gražiai iliustruoja mano sugalvotas palyginimas: jei tavo valtis upėje plaukia – stebėk, pavairuok, kad neatsitrenktum į akmenį, bet realiai susikelk irklus ir tiesiog mėgaukis kelione pasroviui; bet jeigu valtis neplaukia ir kažkodėl stovi vietoje – čiupk irklus ir irkluok pats! Ką tai reiškia? Begalinis lankstumas įsiklausant į esamą akimirką. Nėra nurodyta jokių konkrečių taisyklių, kaip turi vykti gyvenimas išskyrus, kad jis turi nuolat judėti – tai vienintelė nekintanti egzistencijos sąlyga. O kaip tai vyksta, labai priklauso nuo aplinkybių. Kartais turi tiesiog būti, pats tik pridėti pirštą prie tarsi savaime įsigyvendinančių procesų, o kartais atrodo, kad visa Visata (tavo Aukščiausiojo Aš dalys) sustingusi laukia tavo (žemiškojo Aš aspekto) žingsnio ar sprendimo, ir tik tada pradeda paduoti energijas, įvykius.

Veikėjo per stebėjimą, įgalintojo vaidmenį patyriau kurdama savo online dvasinių mokymų programą. Padavusi užklausą kvantiniame lauke stebėjau Kūrėjo, Absoliuto, SP pasaulio veiklą, siunčiamas idėjas ir generuojamas energijas. Aš buvau tarsi tų energijų imtuvas ir įmaterinimo sąlyga. Mano buvimas kartu (kvantinio stebėtojo dalyvavimo dėsnis) leido įmaterinti subtiliąsias energijas, idėjas, kurios kitu atveju, be žmogaus sąmonės įsikišimo, tiesiog toliau plaukiotų subtiliojoje erdvėje. Pajutau, kad aš tarsi „elektros stulpas“, priimantis ir tiekiantis pasauliui „elektrą“. Ne ją sukuriu, bet padedu pratekėti. Arba tarsi žaibolaidis, be kurio žaibai blyksi danguje, o esant žaibolaidžiui nuteka į žemės gelmes.

Aiškiai pajausti savo dabartinę funkciją (veikti ar būti) padeda kosminis/ kvantinis stebėtojas. Tai susiliejimas su savo AŠ ESU, apie kurį kalbėjome pačioje pradžioje ("Bendrakūryba su SP. 1 dalis"). Tai dėmesio laukas, kuris multidimensiškai išsiskleidęs erdvėje, tarsi žvejo tinklas vandenyse, fiksuoja, jaučia, patiria, suvokia ir kai reikia – suvibruoja, pastebi „susivedant“ skirtingų dimensijų ir matmenų vyksmo taškus ir paduoda nuojautą, impulsą, išskleidžia žinojimą ką, kaip ir kada daryti harmoningiausiame susilygiavime su akimirka ir situacija.

O tam, kad gebėtume susijungti su savo tikruoju AŠ, reikalinga praktikuoti ir išmokti suvesti "prisijungimo kodą": lengvumo, džiaugsmingumo, paprastumo ir pasitikėjimo būsenas. Šios būsenos tarsi vartų saugotojai, mūsų vibracijos matuokliai - susispaudime, sureikšminime, baimėje, netikėjime ne tik nepakilsim niekur aukščiau, bet ir stabdysim energijos tėkmę.

Iš išvardintų būsenų esminį vaidmenį vaidina pasitikėjimas. Pasitikėjimas kuo? Tobula Kūrėjo galia ir Amžinybės išmintimi, o per tai – ir savo pačių kūrybine jėga bei išmintimi. Per savyje esančias Amžinybės dalis galime išjausti jos savybes – gausos, sėkmės, meilės, tiesos, stabilumo ir tobulos harmonijos principus, kurie ir nustato mūsų kūrybos toną, kryptį. Jei atidžiai paieškotume, atrastume, kad visada tyliai ir intuityviai jautėme šias tiesas, tik ego rūkas buvo jas užgožęs ir įkalbėjęs tikėti negatyviomis arba primityviomis idėjomis.

Pasitikėjimas ir tikėjimas yra viena svarbiausių kiekvieno žmogaus tobulėjimo ir žengimo į naują realybę pamokų. Turime neprisirišti prie rezultatų ir neapsiimti jų kontroliuoti. Atsisakyti tobulumo ir perfekcionizmo iliuzijos, kuri yra tik visiškai netikslingas ego kūrinys, bandantis apspausti, įkišti į rėmus, kontroliuoti energiją, ir taip užuot procesui padėjęs, jis jį stabdo. Reikia suvokti, kad tobulumas jau egzistuoja kiekvienoje akimirkoje taip, kaip ji tuomet pasireiškia. Joje egzistuoja visa – praeitis, dabartis ir ateitis, visos galimybės ir variantai. Ir jei žmogus nuoširdžiai stengiasi, veikia iš tyrumo, meilės ir išminties, tai jis ir yra 100 procentų tobulas taip, kaip gali būti tą akimirką. Kitą akimirką jis jau bus pakitęs, galbūt galvos ir veiks kitaip – ir tai vėl bus 100 procentų tobula. Veiksmas, augimas, mokymasis, pokytis yra žymiai daugiamatiškesnis ir svarbesnis procesas nei ego siauros, tik šia materialia realybe apibrėžtas tobulumo koncepcijos įgyvendinimas.

Pasitikėjimas reiškia neįsileisti abejonių, baimių. Net keičiant savo sprendimą, harmoningoje situacijoje tai vyksta ne iš abejonės, o naujos idėjos ar žinojimo užgimimo. Tai didžiulis vibracinis skirtumas – ar veiksmą darome iš minusinės, griaunančiosios energijos, paremtos praeities skausmo atgarsiais, ar iš pliusinės, kuriančiosios, šios akimirkos pajutimo ir ateities galimybių nuskanavimo energijos. Tai aukštų vibracijų palaikymas, harmonijos (ar bent neutralumo) ir ištikimybės savo keliui išlaikymas net ir įvairių netikėtų situacijų, emocijų ar būsenų sraute.

Tuomet užsitikriname, kad mūsų dažnis sutampa su SP dažniu ir bendrakūrybos tiltas stovi tvirtas ir funkcionuojantis.

Iki susitikimo 3 dalyje! ♥